Tindur nr. 4 - Hekla 8. september 2007

 Heklan sś heita
hį og fögur
hęnd“okkur aš sér
svört og mögur
hörkušum upp
meš harla sögur
hvķsland“ um allt
viš žokulögur
     Bįra

Samtals 24 toppfarar og leišsögumennirnir Gušjón og Jón Gauti, gengu į Heklu laugardaginn 8. september ķ frįbęru vešri sem kom öllum į óvart sem endranęr. Spįin var mild en žungskżjuš svo ekki var von į skyggni žennan dag, en žjįlfurum til mikillar įnęgju uršu afföll engin utan ein vegna veikinda. Stašfesta hópsins er žvķ til stašar sem naušsynleg er ķ fjallamennsku, žvķ įrangurslķtiš er aš lįta stjórnast of mikiš af śrtölum vešurafla į landi sem Ķslandi. Hist var viš N1 bensķnstöšina ķ Įrtśnsbrekkunni og rašaš ķ bķla, en einhverjir voru seinir fyrir svo sķšustu menn voru ekki lagšir af staš fyrr en um įtta leytiš.

Žennan morgun vöknušum viš meš blįmaglętur į morgunhiminhvolfinu sem lyftu voninni strax upp yfir regnskżin, en žegar ekiš var ķ rigningardropum į Selfossi og svo inn ķ blautt, lįgskżjaš Sušurlandiš, var ljóst aš hvorki skyggni né śrkomuleysi var sjįlfsagt žennan dag... en viš gęttum žess žó aš vera žakklįt fyrir hlżindin og logniš..

Lokaš var į Vegamótum viš Landsveg svo samiš var viš stašarhaldara į Leirubakka um nokkra kaffibolla og var gott aš geta staldraš žar ašeins viš ķ żmsum naušsynlegum erindagjöršum, žó nokkuš skyggši į žį heimsókn ótuktarlegar skammirnar sem leišsögumenn fengu fyrir of fįa kaffidrykkjumenn ķ hópnum.

Ekiš var svo śr blómlegu sunnlensku sveitunum inn į hrjóstrugar strendur hįlendisins aš Dómadalsleiš, en svo sérkennilegt sem žaš var, žį blasti Hekla nįnast samstundis viš undir blįum himni eftir aš ekiš var inn hįlendisafleggjarann. Eftir akstur ķ mjög lįgskżjušu žokubleytuvešri var žvķ engu lķkara en hśn hefši opnaš hlišin aš heimreiš sinni, merktri henni meš skiltinu og byši okkur velkomin meš opinn fašminn ķ sól og blķšu...

Leišsögumenn okkar žennan dag tóku upp ķ bķl sinn žżskan śtvarpsstarfsmann, Wolf? aš nafni, sem var į göngu eftir veginum į leišinni į Heklu og var afskaplega feginn eftir į, žegar hann gerši sér grein fyrir žvķ aš hans hefšu bešiš nokkuš margir kķlómetrar af göngu um rótarlendur Heklu, įšur en įętluš uppganga hans hefši hafist.

Viš fengum žvķ óvęntan gest ķ gönguna sem er eitt af žvķ sem er svo skemmtilegt viš aš ganga ķ óbyggšum, aš rekast į og kynnast karakterum sem feršast einir sķns lišs og gefa manni nżja innsżn viš stutt en oft innihaldsrķk viškynni.

Žetta var mašur sem var meš fyrirhafnarmikinn upptökubśnaš mešferšis viš gagnasöfnun fyrir śtvarpsžętti sķna um jökla og eldfjöll vķšs vegar um heiminn og var Ķsland eitt margra framandi įfangastaša hans. Hann var augljóslega öllu vanur og żmsu kunnugur og hafši gert tilraun til žess aš ganga upp deginum įšur, en oršiš frį aš hverfa vegna vešurs.

Góša vešriš sem skyndilega blasti viš okkur žennan dag eins og vin ķ eyšimörk rigningarinnar, vildi hann žakka žį lukkulegu tilviljun aš viš hefšum tekiš hann upp ķ leišangurinn og er svo sem aldrei aš vita hvaša karmķsku įhrif žarna voru į ferš, nema žjįlfarar vilja meina aš žaš hafi veriš įsetningur hópsins sem hafi unniš sér inn žetta vešur, eftir blautan vešurslaginn vikuna į undan og į vešurkortunum fyrir žessa helgi...

Lagt var af staš um kl. 10:30 og gengiš um brakandi Heklugjóskuna meš brįšnandi snjóskaflana žar undir sem myndušu hólótt landslagiš til aš byrja meš, en Jón Gauti śtskżrši fyrir okkur aš žarna nęr snjórinn ekki mikiš aš brįšna undan heitri sólinni žar sem einangrun gjóskunnar vęri mikil ķ žetta miklu magni, andstętt brįšnun viš sólargeisla į stöku hraunsteina ķ snjónum.

Viš skošušum einn lķtinn svelg į leišinni, en hann orsakast af leysingavatni sem rennur eftir jökli, leitar ķ sprungur eša holur ķ ķsnum svo meš tķmanum myndast svelgur eins og žessi saklausi sem viš gengum fram į. Žess ber aš geta aš listamašurinn, Ólafur Elķasson er meš sżningu ķ BNA žessa dagana į ljósmyndum af svelgum į Vatnajökli, sem hann tók viš krefjandi ašstęšur og mįtti lesa um žetta ķ Lesbók Morgunblašsins um sķšustu mįnašarmót.

Gengiš var nokkuš greitt eftir lendum Heklu og lišašist hópurinn talsvert ķ sundur žvķ žaš eru oršin mörg hörkutólin ķ hópnum, en aš sama skapi yngri mešlimir sem enn hafa ekki safnaš eins mörgum kķlómetrum ķ fęturna, žó ekki skorti viljann.

Hópurinn nįšist žó saman į mynd viš gamlan gķgbarm fyrir mišju į noršuröxlinni og žarna męttum viš erlendum feršamönnum undir leišsögn Ķslendings sem kvörtušu yfir kulda į toppnum... hvaš meintu žeir..?... voru žeir ekki į Ķslandi ķ fimmtįn hundruš metra hęš snemma aš hausti til? Vissu žeir ekki aš žaš er kalt į toppnum?

Įšur en gengiš var yfir sérlega śfinn hraunhrygg, lķklega afrakstur Heklugossins frį įrinu 2000, sem gljįši svo aš fannst manni enn vera hiti ķ grjóti, tókum viš pįsu til fataskipta žar sem žokan var oršin blaut og kuldinn meiri meš léttri golunni sem fylgdi hęšinni.  Yfirferšin um hrauniš var hęgfara og lišašist žokan um eftir žetta meš sólargeislana gegnum sig og góšfśslegu leyfi öšru hvoru fyrir óspilltri sżn į toppinn eša nišur meš lendunum. Er hęgt aš bišja um ęvintżralegri gestrisni bikasvarts eldfjalls meš raušu grjóti og hvķtum snjó, en svo aš gręnar sunnanlendurnar og vötnin blį verša framandi ķ fjarlęgšinni?

Ekki varš dulśšin minni žegar viš gengum fram į snjóhelli žarna undir hrauninu sem flestir létu sig hafa aš kķkja inn ķ, en ekki sįst fyrir endann į honum žar sem botninn endaši ķ svelli nešanjaršar. Forvitnilegt hefši veriš aš renna sér nišur um išrum jaršar ef sneyddur vęri mašur ešlislęgri lķfhręšslunni sem stoppaši mann skynsamlega af... en aš sögn Alexanders, sem kķkti lengra nišur var žarna annar hellismuni, svo žarna var heill heimur śt af fyrir sig undir sakleysislegri hraunbreišunni. Žessir kimar Heklu stóšu okkur žó ekki til boša ķ heimsókninni aš sinni og héldum viš įfram.

Leišir hópsins ķ heild skildu eftir žessa įningu og nś kom kafli žar sem menn gengu frekar žétt, oršnir ólmir ķ aš komast į toppinn, svo Gušjón tók aš sér žį sem minni inneign įttu ķ göngubauknum og mį hann hafa žökk fyrir žį alśš sem akkśrat žarf žarna til aš smala žeim sķšustu alla leiš. Žaš er umhugsunarvert hvort žeir sķšustu upp afreki ekki ķ raun mest ķ svona leišangri, žar sem žeir fara af staš meš minna į tanknum en hinir og reykspólaš er yfir žį alla leiš... 

En žarna vorum viš į sķšasta hluta uppgöngunnar skyndilega komin skżjum ofar, sem fór eiginlega framhjį manni žar sem žaš hafši veriš hįlf heišskķrt alla leiš. Flestir tżndust fljótlega upp efstu bungurnar tvęr og ljómušu andlitin ķ hópnum žarna į toppnum ekki aš ósekju žvķ umhverfiš var ólżsanlegt, žykk skżjabreiša yfir landinu svo eingöngu hęstu tindar jöklana fyrir sunnan skögušu upp śr, Eyjafjallajökull, Tindfjöll, Mżrdalsjökull og Vatnajökull.

Til móts viš hvķta jökultindana og skżjabreišuna, var svart hrauniš fyrir fótum og śtsżnisgluggar nišur į gręnt undirlendi Heklu į sveimi ķ žokunni kringum fjallshlķšarnar sem viš gripum meš augum eša myndavélum og žrjóskašist Saušafellsvatn einna mest viš aš sżna sig, svolķtiš eins og auga jaršar alveg ķ stķl viš hringlaga snjóskafla og įvalar fjallsbungur Heklunnar.

Tekin var fyrri hópmynd žar sem óvķst var meš skyggni žegar sķšustu menn myndu skila sér ķ hópinn, en žau sameinušust okkur stuttu sķšar žar sem viš sįtum noršan ķ hlķšinni aš borša nestiš og svei mér žį ef hitastigiš var ekki nema um 5° - 6°C og allir komnir ķ lśffur og hśfur. Hęšin į syšri toppnum męldist 1.505 m. og voru kenningar uppi um aš sį nyršri vęri hęrri, en sį męldist 1.501 m. hjį Grétari og eitthvaš munaši žarna milli hans og Jóns Gauta. Nokkrir skelltu sér gegnum snjóhella sem voru milli toppana tveggja, en hvergi var hitasvęši aš sjį sem aš sögn Jóns Gauta merkjast ešlilega fremur ķ snjónum aš vetrarlagi en žokukenndu og lygnu skyggni okkar.

Į nyršri toppnum var gestabókin śtkrotuš forsķšis og baksķšis af toppförum vegna blašsķšuleysis og leišsögumenn įkvįšu aš taka bókina mešferšis nišur til endurnżjunar. Aftur var tekin mynd af hópnum žar sem allir voru samankomnir og var svo gengiš fremur rösklega af staš, allir birgšir įnęgjunni af žvķ aš hafa sigraš eldfjalliš Heklu.

Vešriš lék įfram viš okkur og var lķtiš staldraš viš į nišurleišinni, nema til aš žétta ašeins eftir hraunhrygginn torfęra, skoša śtsżniš ofan af fallegum hraunmuna og jś, skella sér gegnum einn snjóhelli svona til aš kasta kvešju į jökulinn en ekki bara fjalliš.

Sķšasta umferšin sem viš uršum var viš žennan dag į Heklu voru fjórhólamenn ķ appelsķnugulum stķl sem léku sér į nešri öxlinni noršan megin og virtust eiga jafn góšan dag og viš. "Hringurinn" var tekinn ķ lokin į bķlastęšinu fyrir tilstilli Jóns Gauta og allir fengu klapp į bakiš meš įsetningi um aš sjįst aftur meš sömu leišsögumönnum aš mįnuši lišnum į fimmta tindi į Botnssślum.

 

Į bķlastęšinu į heimleiš var fariš aš blįsa og fljótlega rigndi į leiš um Sušurlandiš til borgarinnar. Ķ slagvišrinu sem skall į sķšari hluta žessa laugardags perlaši rigningin į kristatęra minninguna um eitthvaš svart, hvķtt og rautt sem bar viš blįan himinn...

Fjölbreyttari "svarthvķta upplifun" en göngu į Heklu er vart hęgt aš hugsa sér og gaf hśn toppförum enn eina višbótina ķ fjallasafniš... haf žökk fyrir, drottning eldfjalla į Ķslandi...

...og allir žeir sem gengu žennan dag ķ 4:38 klst. samtals 12,2 km. upp 776 m į 1.503 m hįan tind og nutu žess nišur ķ tęr!
 

 

 

Viš erum į toppnum... hvar ert žś?
www.toppfarar.is


Toppfarar ehf - Višarrima 52 - 112 Reykjavķk - Kt: 581007-2210 - Sķmi: +354-867-4000 / -899-8185 / -588-5277 - Netfang: bara(hjį)toppfarar.is
Copyright: Höfundarréttur: Bįra Agnes Ketilsdóttir